- sukertėti
- sukértėti intr. BŽ212 suskilti, sueižėti, suskirsti: Nebraidyk po balas sukértės kojos Všn. Sukérta delnai J.Jabl. Pãpadys sukértėję, nė užsistot an žvyrio Ds. Ne tik kojos, bet ir rankos nuo darbo sukértėję Užp. Jis padavė man savo sukertėjusią ranką rš. Sulysusiais, sukertėjusiais savo pirštais gniaužė jis ilgą butelio gurklį rš. \ kertėti; atkertėti; įkertėti; sukertėti
Dictionary of the Lithuanian Language.